Vasaris (filialai)
Gimtosios kalbos popietė Perlojoje
Vasario 20 d. Perlojos bibliotekoje vyko popietė „Gražiausia kalba gimtoji“. Bibliotekininkė Nijolė Krivienė renginį pradėjo J. Marcinkevičiaus eilėraščiu „Gimtoji kalba“. Ji priminė vaikams kaip vaizdingai mūsų seneliai mokėjo pasakas pasekti, paukščius pamėgdžioti, greitakalbes pasakyti, mįsles įminti.
Pati įdomiausia dalis buvo viktorina. Dalyviai atsakinėjo į kultūros centro direktorės Irenos Stoškienės užduodamus viktorinos klausimus. Dzūkiškus žodžius vertė literatūrine kalba, turėjo atspėti literatūrinius personažus iš pasakų, po to juos piešė, minė mįsles, minkles, sakė patarles, sprendė kryžiažodį. Geriausiųjų laukė prizai.
POPIETĖ ,,STIKLINĖ ARBATOS SU CITRINA“
Daugelis mokslininkų mano, kad kūrybinė veikla mažina įvairius sveikatos sutrikimus ir stabdo organizmo senėjimą, gerina smegenų veiklą. Kūryba padeda sumažinti depresiją. Vasario 26 dienos popietę žiliniškiai buvo pakviesti į kultūros centrą puodeliui kvapnios arbatos su citrina. Popietės metu poetė Lidija Cichockienė skaitė savo kūrybos eiles. Žiūrovai buvo sužavėti šios šaunios moters nuoširdžia kūryba.
Antroji popietės dalis buvo apie rytų medicinos pasiekimus. Paskaitą skaitė lektorė Valerija. Daug sužinota apie maisto papildus ir jų poveikį mūsų organizmui.
Popietę baigėsi šiomis Lidijos Cichockienės eilėmis:
...pabūsiu jums šiandien...
aš rudeniu auksiniu.
ir jo vardu padovanosiu krintančius lapus...
padovanosiu visą savo metų brandą,
kad jūs galėtumėt
sušukti!-
gyvenimas ir rudenį
pasiutiškai gražus !!!
Pažymėtas Lietuvos Valstybės atkūrimas
Krūminiuose vyko renginys „Mes labai mylime Lietuvą“. Šventę pradėta tautine giesme. Krūminių filialo saviveiklininkės skaitė eiles, dainavo dainas .
Matuizų kaimo bendruomenė su meile paminėjo Lietuvos Valstybės Atkūrimo dieną. Matuizų mokyklos mokiniai, mokytojai, kultūros centro kolektyvai parengė šventinį koncertą. Dainų autorius, atlikėjas, dzūkas Albertas Antanavičius iš visos širdies savo dainas padovanojo Matuizų bendruomenei. Seimo narys Gediminas Jakavonis visus pasveikino su Valstybės diena.
Varėnoje vyko seniūnijų kaimo bendruomenių naktinės sportinės varžybos skirtos paminėti Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną.
Marcinkonių filiale vyko Lietuvo valstybės atkūrimo dienai skirtas koncertas. Dalyvavo Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro folkloro ansamblis „Versmė“, vadovai Dalia ir Darius Mockevičiai. Po koncerto, Marcinkonių bendruomenės namuose „Spanguolė“, vyko vakaronė.
Merkinėje vyko daug išskirtinių renginių skirtų Lietuvos valstybės dienai paminėti. Grupelė alytiškių aplankė Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio, 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvio, pasienio policininko, šaulio, pokario tremtinio Jono Dvarecko (1899–1980) dukrą Marytę Plytnikienę-Dvareckaitę (g. 1927). Merkinės Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios, per kurias pamokslo metu klebonas kun. Robertas Rumšas kalbėjo: Vasario 16-oji – mūsų laisvos ir orios tautos šventė. Meilė Dievui ir Tėvynei padėjo išsaugoti Nepriklausomos Lietuvos dvasią per visas okupacijas. Svarbu tikėti valstybės laisve ir pažanga. Labai svarbu ateinančioms kartoms perduoti meilę Tėvynei, išsaugoti gyvą tautos sąmonę, perduoti savo kultūrą ir tikėjimą. Tik tada mes būsime laisva tauta. Puoselėti tautinį tapatumą gali tik šeima. Šeima yra valstybės pagrindas.
Po Šv. Mišių, Merkinės kultūros centre vyko koncertinė programa. Sugiedojus Tautinę giesmę, Merkinės seniūnijos seniūnas Gintautas Tebėra pasveikino merkiniškius ir svečius. Jis ragino valstybę mylėti ir gerbti, saugoti savo kalbą, kultūrą ir papročius, puoselėti istoriją. Kultūros centro kolektyvas (vadovė Laima Jakštienė) pristatė meninę-muzikinę programą „Iš močiutės pasakų“.
Vėliau vyko Juozo Kvaraciejaus (1908-1947) knygos „Policininko atsiminimai“ pristatymas. Seniūnas Gintautas Tebėra, tardamas įžanginį žodį, pabrėžė, kad ši knyga atvėrė vietinės istorijos lobyną. Atsiminimų knygą spaudai parengė Mindaugas Černiauskas ir alytiškis Gintaras Lučinskas. Išleido Varėnos rajono savivaldybės Merkinės kraštotyros ir genocido muziejus. Knygos apimtis – 240 psl., tiražas – 500 egz., gausu iliustracijų. Leidybą finansavo Kultūros rėmimo taryba ir kraštietis Julius Kvaraciejus (AB „Pieno žvaigždės“), kuris taip pat tarė sveikinimo žodį renginio dalyviams. Merkinės kraštotyros ir genocido muziejaus direktoriaus Mindaugas Černiauskas papasakojo apie knygos atsiradimo aplinkybes, turinį ir reikšmę. Juozo Kvaraciejaus sūnėnas Algimantas Kvaraciejus, gyventis Klaipėdoje, papasakojo apie Česukų kaimo praeitį, savo šeimos ir giminės negandas, kai Lietuvą okupavo raudonieji okupantai, prieš 70-metį vykusį (1946 m. vasario 18 d.) jo šeimos trėmimą: tėvas Petras (Juozo brolis), buvo okupantų ištremtas, o mama Ona ir pats Algimantas su broliu Juozu sugebėjo pabėgti ir pasislėpti, vėliau kelis metus gyveno nelegaliai. Algimantas Kvaraciejus pasidžiaugė, kad išsaugojo dėdės partizano Juozo Kvaraciejaus atsiminimus ir iš trečio karto pavyko išleisti atskira knyga (pirmi du kartai buvo nesėkmingi). Knygos pristatymo metu buvo demonstruojamas video filmas, kuriame pateikiama knygoje minimų įvykių, vietų, asmenybių fotografijos, taip pat akimirkos, užfiksuotos ekspedicijų 2015 m. vasarą metu. Fone skambėjo partizaniškos dainos, atliekamos dainininko Alberto Antanavičiaus-Šekspyro.
Per 100 salėje buvusių dalyvių širdis sujaudino Mindaugo Černiausko atlikta daina, pritariant gitarai ir lūpinei armonikėlei, pagal Juozo Kvaraciejaus eiles „Partizano troškimai“, kurias jis parašė likus mažiau kaip 2 mėnesiams iki mirties.
Sarapiniškių filiale susirinkę bendruomenės žmonės dainavo dainas apie laisvę kartu su Sarapiniškių folkloro kolektyvo saviveiklininkais, žiūrėjo filmą „Trispalvis“. Prie arbatos puodelio vyresnės kartos žmonės dalijosi savo prisiminimais apie Lietuvos laisvę.
Tautiškų melodijų skambesyje prasidėjo Vasario 16-osios – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo bei Tarptautinės gimtosios kalbos dienos minėjimas Valkininkuose. Sugiedojus Valstybės himną susirinkusiems sveikinimo žodį tarė Valkininkų klebonas B. Krakevičius ir Valkininkų seniūnė V. Apanavičiūtė. Renginio vedančiųjų Luko Staučės, Gabrielės Mikšėnaitės bei Evaldo Mankevičiaus lūpose skambėjo Just. Marcinkevičiaus, J. Degutytės, J. Nekrošiaus eilės Lietuvai ir gimtajai kalbai. Šventinę nuotaiką kūrė Alytaus muzikos mokyklos kanklininkių ansamblis (vad. E. Radvilavičiūtė) ir Valkininkų moterų ansamblis „Santaka“ (vad. A. Japertienė). Valkininkų gimnazijoje vykusio Patriotinio kūrinio konkurso nugalėtojai GerdaMurachimovaitė ir Laurynas Solovjovasskaitė savo kūrinius, žavėjusius patriotiniu jausmu, meile Tėvynei. Visi dalyvavę renginyje galėjo pasigrožėti tautodailininkės Natalijos Stepanovos kūrybos darbais. Norėdamas sukurti kuo šventiškesnę atmosferą miestelyje, Valkininkų kleb. B. Krakevičius iniciavo ir finansavo akciją „Dovanokime trispalvę“. Jos metu seniūnė V. Apanavičiūtė ir J. Molienė dalino Lietuvos vėliavas, šventinę dieną papuošusias centrinę miestelio aikštę. Renginio metu taip pat buvo dalinamos vėliavėlės visiems susirinkusiems.
Vasario 14 d. Šv. Jėzaus Širdies bažnyčioje, po sekmadieninių mišių Dubičių krašto bendruomenė paminėjo Vasario 16-ąją. Į šventę atvyko seimo narys Vidas Mikalauskas, seimo pirmininko pavaduotojo patarėja Danutė Karaliūnienė, seniūnas Edvinas Grikšas Šventės vedančioji pakvietė visus susirinkusius ir svečius sugiedoti Lietuvos himną. Toliau skambėjo dainos, eilėraščių posmai skirti Lietuvai, nes – tai Tėvynė, tai gimtoji kalba, tai tradicijos ir papročiai, tai mūsų istorija, mūsų praeitis ir ateitis, tai mūsų laisvė. Šventės proga seimo narys pasveikino susirinkusius Dubičių krašto žmones, ir kaimo bendruomenei kartu su patarėja įteikė Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus dovaną – M.K. Čiurlionio paveikslą „Vyčio etiudas“. Taip pat visus susirinkusius su švente pasveikino seniūnas.
Gudžiuose grupelė vaikų išsiruošė į iškylą gamtoje. Pasiskirstę į komandas, iškylos dalyviai išbandė jėgas įvairiose estafetėse. O kai lauže sužėravo daugybė žarijų, buvo kepami ant karklo vytelių užmauti lašinukai.
Koks gimtadienis be torto? Kabeliuose susirinkę neabejingi valstybinei šventei, prisiminę istorinius faktus, valstybės gimtadienį šventė ragaudami Kabelių bendruomenės pirmininkės Marytės Jankienės specialiai vasario 16-ajai pagamintu tortu.
Lietuvos valstybės Atkūrimo dieną perlojiškiai pradėjo švęsti sekmadienį – vasario 14 dieną. Perlojos Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje perlojiškiai ir svečiai dalyvavo Šv. Mišiose, kurias Perlojos klebonas Ąžuolas Miliauskas aukojo už kovotojus už Lietuvos Nepriklausomybę. Per Šv. Mišias giedojo Vilniaus karininkų Ramovės vyrų choras ,,Aidas“. Po Šv. Mišių svečiai dar padainavo keletą patriotinių dainų apie Tėvynę. Choro atvykimą organizavo seimo narys G. Jakavonis. Vasario 16-osios- Lietuvos Valstybės Atkūrimo dienos proga Perlojos daugiafunkcinio mokymo centro sporto salėje vyko minėjimas ir mažųjų miestelių krepšinio turnyras seimo nario G. Jakavonio taurei laimėti. Minėjimą perlojiškiai ir svečiai pradėjo pakiliai nusiteikę. Visi drauge sugiedojo Tautišką giesmę. Bibliotekininkė N. Krivienė supažindino su Vasario 16-osios istorija. Perlojos kultūros centro etnografinis ansamblis padainavo keletą patriotinių dainų, kaimo kapelos muzikantai linksmai pagrojo. Perlojos bibliotekoje veikė spaudinių paroda skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Po minėjimo prasidėjo krepšinio varžybos. Rungėsi trys komandos: Senosios Varėnos, Žilinų ir Perlojos. Kova buvo atkakli, tačiau žaidimo nuotaika buvo puiki. Taurę laimėjo ir nugalėtojais tapo Senosios Varėnos komanda.
Kriviliai Lietuvos valstybės atkūrimo dieną paminėjo sportuodami. Krepšinio varžybas organizavo sporto metodistas Zigmas Nedzveckas. Teisėjavo Lukas Jotautas. Dalyvavo 4 komandos: Krivilių jaunimas ir vyresnieji, Panočių bei Perlojos. Per pertraukėles šoko Krivilių kultūros centro šiuolaikinių šokių grupė. Vaikai ir suaugę galėjo pažaisti smiginį, stalo tenisą, šaškėmis. Po atkaklios kovos laimėjo Krivilių suaugusiųjų komanda, antra vieta teko Krivilių jaunimui, o trečiąją iškovojo Panočių komanda. Po to draugiškai laisvalaikį leido socialinių paslaugų centro pirtyje. Dėkojame šventės rėmėjams, Genei ir Vytui Ramaškams.
Vydenių kultūros centre surengta popietė Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Buvo demonstruojama vaikų piešinių paroda „Tu mano Lietuva“. Sugiedotas Lietuvos himas, vaikai deklamavo eilėraščius, dainavo, šoko, vaišinosi arbatėle.
Šią brangią datą kibyšiečiai minėjo du kartus. Pirmiausia, pakvietus Viečiūnų bendruomenei, Kibyšių filialo vokalinis ansamblis ir kaimo kapela „Senas sodžius“ vasario 15 d. dalyvavo šventiniame koncerte, vykusiame Viečiūnų bendruomenės centre. Susilaukta daug viečiūniškių simpatijų, aplodismentų bei šilto priėmimo. Vasario 16 d. renginys surengtas Kibyšių kultūros centre. Dalyvavo Viečiūnų laisvalaikio salės tautinių šokių kolektyvas „Avilys“, vadovė Indrė Čaplikienė bei moterų vokalinė grupė „Brydės“, o taip pat Kibyšių saviveiklininkai. Pradžioje sugiedotas Valstybės himnas. Nepriklausomą Lietuvos valstybė šlovinta Maironio bei Justino Marcinkevičiaus eilėmis. Vėliau vykusiame koncerte šokėjus keitė muzikantai, muzikantus dainininkai. Ir taip prabėgo beveik dvi valandas trukęs solidus, įvairaus žanro Viečiūnų ir Kibyšių mėgėjų meno kolektyvų koncertas. Laikas niekam neprailgo. Žiūrovai nebuvo pasyvūs stebėtojai. Patys lingavo, dainavo, plojo. Koncertas pabaigtas bendra finaline daina „Ei, dzūkeliai“. Po koncerto ir nuoširdžių padėkų buvo vaišinamasi suneštinėmis vaišėmis.
Atšvestos Užgavėnės
Vasario mėn. Naujųjų Valkininkų kaime vyko nuotaikinga užgavėnių šventė. Visi kartu prie laužo šoko, dainavo blynus ragavo ir galop Morę sudegino. Rengėjai dėkingi visai Naujųjų Valkininkų bendruomenei ir visiems, kas dalyvavo
Gudžiuose per Užgavėnes organizuota Kaimo gaspadinių šventė. Norėta išsiaiškinti, ar skanius blynus šeimininkės kepa savo šeimynoms ir svečiams, kokius ypatingus patiekalus dar moka pagaminti. Bet pasirodo, kad ir vyrai ne pėsti – ką jau ką, o blynus kepti ir jie puikiausiai moka! Apie susirinkusiųjų kulinarinius sugebėjimus liudijo gausiai nukrautas stalas. Vakaronės dalyviai skanavo įvairių valgių, dalijosi receptais, atsakinėjo į šmaikščius klausimus. O kad suvalgytas maistas geriau susikratytų, netingėjo pajudėti šokio ritmu, pažaisti nuotaikingų judrių žaidimų. Su puikia nuotaika ir dainomis įžengta į Gavėnios pradžią – netrumpą rimties ir susikaupimo metą.
Nors lauke žiemos nėra nė kvapo, bet Vilkiautinio kaimo gyventojai norėdami jos atsikratyti visiškai rinkosi švęsti Užgavėnių. Ant sukrauto laužo puikavosi Morė. Ją , blogybių simbolį, labiausiai visi ir norėjo sudeginti. Ir nors Lašininį ant menčių paguldė ne Kanapinis, o gripas, Morė buvo sudeginta ir žiema smagiai išvaryta.
Ne visi kabeliškiai pabūgo rajone paskelbtos gripo epidemijos ir vasario 9 d. susirinko prie Užgavėnių laužo triukšmingai išlydėti žiemos ir pasivaišinti blynais. Kartu su bendruomenės nariais aplink laužą šoko ir dainas dainavo VSAT Kabelių užkardos vadė ir užkardos darbuotojai.
Prisižaidę ir prisitriukšmavę, prisivalgę skanių blynų ir gardaus pasieniečių šiupinio išlydėdami žiemą iš savo kiemo sudegino Morę.
Užgavėnėse Matuizose netrūko blynų, persirengėlių išdaigų, triukšmingų linksmybių nei geros nuotaikos. Matuizų kaimo bendruomenė linksmai varė žiemą iš kiemo, kurios nė kvapo nebuvo. Blynų užteko visiems.
Nuotaikingai Užgavėnių šventė atšvęsta ir daugelyje kitų filialų.
