Renginiai

Sekmadienio rubrika „Kuom dzūkai bagoci“

Sekmadienio rubrika #kuomdzūkaibagoci, skirta etninei mūsų krašto kultūrai.

Pasidainavimai su Egle 05 27

Varėnos kultūros centro naujiena – pasidainavimai nuotoliniu būdu per saugų atstumą!
Turbūt ne vienas pasiilgote dainuoti draugų kompanijoje, o gal ir kilo noras išmokti ką nors naujo! Maloniai kviečiame gegužės 24 d. (sekmadienį) 20.00 val. dainuoti drauge, kad ir kur bebūtumėte - sodyboje, namuose ar svečiuose!

Pasidainavimus ves Varėnos kultūros centro vyr. specialistė etnografė Eglė Česnakavičiūtė – dzūkų tradicinio dainavimo puoselėtoja, dainų besimokanti ne tik iš dainynų bei archyvinių įrašų, bet ir gyvai iš senolių ekspedicijų šilų dzūkų kaimuose metu. Jai pritars folkloro mylėtojas, muzikantas Rokas Kašėta.

Transliacija vyks Varėnos kultūros centras Facebook puslapyje. Iki pasidainavimų čia įkelsime visų skambėsiančių dainų tekstus, kuriuos galėsite atsisiųsti į savo išmaniuosius įrenginius ar atsispausdinti.

Kviečiame jungtis ir pažinti senuosius pavasario švenčių papročius bei išmokti nuostabių tradicinių dainų drauge! 

Šis vakaras skiriamas pažinti pavasario kalendorinių švenčių tradicijas bei jas lydėjusias senąsias dainas. Kalendorinių dainų vienur Lietuvoje išliko gausiau nei kitur. Galime pasidžiaugti, jog būtent Varėnos, Trakų, Švenčionių ir Ignalinos rajonuose šių apeiginių dainų buvo išsaugota daugiausiai, taigi jas ir dainuosime visi kartu!

  • Ar žinojote, kad praūžus Užgavėnėms iki pat šv. Velykų sekusios gavėnios – pasninko ir susilaikymo nuo dainų bei linksmybių, metu Pietų ir Pietryčių Lietuvoje vis tik skambėjo dainos? Būtent todėl pavasario pasidainavimus pradėsime Pusiaugavėnio (Krykštų) dainomis. Greta dainų apie našlaičio dalią ir varnos parnešamą pavasarį prisiminsime ir paprotį „šokti lenton“ ir išmoksime jam skirtą dainą.
  • Likus savaitei iki Velykų – Verbų sekmadienis. Apie jį sužinosite bent šį tą naujo: pavyzdžiui, kodėl šią dieną jaunimas imdavo plaktis verbomis tuoj po pamaldų net šventoriuje, kodėl Verbų sekmadienį šventinta verba plakti gyvuliai, kuomet ateidavo laikas juos pirmąkart išginti.
  • Velykos – pati svarbiausia pavasario šventė, gausi įvairiausių tradicijų. Kadangi nuo Velykų kabintos sūpuoklės ir jomis, pradedant ta diena, visą likusį pavasarį daug suptasi, dainuosime specialias dainas, lydėjusias šį paprotį. Per Velykas lalauninkai lankydavo kaimynus ir juos sveikindavo, linksmindavo, ir dainuodavo „vynelį“: apdainuodavo merginų grožį, už tai gaudavo kiaušinių ir kitų gėrybių – taigi skambės ir senųjų lalauninkų dainos, išgirsite keletą autentiškų oracijų pavyzdžių iš Dzūkijos kaimų.
  • Kita nuostabi šventė po Velykų – Jurginės – pavasario žalumos šventė, šv. Jurgio diena, švenčiama balandžio 23 d. Giedosime specialias šiam laikotarpiui skirtas dainas, kuriomis buvo prašoma Jurgį arba Jorį atrakinti žemę ir paleisti žolę. Moterys jas kuo garsiau dainuodavo nuėjusios į kaimo pakraščius, paruges, kartais net pasilypėjusios ant tvoros – taip žemė iš sąstingio žadinta net 12 dienų po Jurginių!
  • Galiausiai pavasarį vainikuoja Sekminės (šiemet jos gegužės 31 d.). Šiandien Sekminės labiausiai prisimenama kaip piemenų šventė. Jai būdingas rugių lankymo ritualas, kuriuo siekta suteikti apsaugą javams. Aplankius rugius laukuose būdavo dainuojama, šokama, vaišinamasi. Adutiškio, Tverečiaus apylinkėse rugius lankyta daugiausia per Sekmines ir ten dainuotos ypatingos paruginės dainos. Aukštaitijoje anksti ryte karves ginė merginos – rytagonė vykdavo linksmai: su laužais, vaišėmis, žaidimais; šį rytą giedotos ypatingos rytelio sutartinės - imsimės ir šio iššūkio: pamėginsime išmokti sutartinę „Augo putins su šermukšniu“ - juk įdomu pažinti ir dzūkams kiek egzotišką aukštaičių palikimą!

2020-05-17 kvieciam pasigrožėc Žiūrų kaimo Onos Česnulienės per gyvenimų išaustais ir išsaugotais turteliais.

E. Č.: Papasakokit, Onute, kaip išmokote audimo?

Onutė: Atsimenu, kap dar Paūliuose gyvenau ir mama Varėnon kap išvažiavo, o buvo stovai indėta, ir tokį ružavą audė ant juodos asnavos. Tai kap išvažiavo, aš užsirangiau už stovų, mislinu, pabandysiu ir aš ausc. Nu tai kap gi ty ausi vaikas – ir tep tapinu, ir tep, tai pusę siūlų patraukiau aš mamai, bet ir gavau kailin tadu gerai už tai… Pusė dzienos kol ataisė tų audzimų: ir suverc, ir iš nycių siūlų nutrauki, tai vienon vieton, tai kiton, tai kol mama, ajaj... Buvo... Pabandiau.

O aš jau kap atekėjau Žiūruose tadu - nugi dar mokyklon ajau aš kap vėliau gimus. Tai šita, kap mokyklon ajom, tai neausdavau iš pradzių. Paskui va tokia Marcalia Vikcio audė. Sako, Ona, ar nori pasmokyc? Sakau, tai kol' aš nenoriu - noriu. Sakau, bandiau mamai ausc, bet man nesgavo. Nu tai, sako, aik va, sėskis - pasmokysi. Tai dargi parinkcius tuos kap ausdavo, tai lantų pakyloc, paskui kur ji išvažuoja ar kų, tai sako, tai aik pas mani, tai paaudėsi. Nu po biški, po biški ir pramokau. Ir tadu paci susverc - susveri.

Tai Pranukė jau gi suprasdavo daugiau, sakau, Pranuke, patikryk, ar Danutė Alubauskienė - ataik, pažiūrėk, ar aš gerai susvėrus... Sako, nu va, gal du siūlukus ne tep, o tep, sako, gerai susvėrei. Nu ir paci ausdavau. Ba kap dirbau, aš dirbau gi parduotuvėn, va cia va, tai parainu iš darbo ir ausdavau namo kiek. Audziau ir aš divonus. Paskui priimdavo. Kur pas Danutį insideda jau jos, tai ir mani priima - jos dzienų audzia, o aš kap pareinu išdarbo, tai paaudziu. O kap išeiginės būna tai ir aš paaudziu viena, o paskui savo namuose - tai man geriau buvo: parainu kadu nori jau tadu. Tai ir divonus audėm, ir abrūsus audėm, nu visa po biški.

E. Č.: Sakykit, o iš kur imdavot raštus?

Onutė: Nugi pleneliai būdavo, tai pasiemi iš vienos ar iš kitos, nu ir tuos raštelius - keturnycius, šešianycius va pas Alubauskienį abidzvi audėm, tai irgi - mama ir audė mano - ir šešianycius - ji iš Mardasavo parsinešdavo, tai paci bandydavo, tai ot va, kap sugebėjo. Tai su dėdzieni jos abidzvi ausdavo, bet jau žinot, vaikų daug, darbų daug, tai labai jau ty ir ne, jau in šitų galų labiau moteros ausdavo, ba gi raikdavo ir tos drobės - ir paprastos ausc. Visa. Kad paklotėm būt po šonais, kap seniau dar. O jau mes kad pasciesc, kad gražiau būc pirkion ausdavom. Nu ir megzc labai norėjau. Kap norėjau, tei ir išsimokiau.

2019 m. vasarą Onutę kalbino Varėnos kultūros centro vyr. specialistė etnografė Eglė Česnakavičiūtė.

Nuotraukų autoriai Dainius Putinas ir Robertas Pledas.

Daugiau nuotraukų rasit CIA: https://www.facebook.com/pg/varenoskultura.lt/photos/?tab=album&album_id=2773064179485702

 

Kuom dzūkai bagoci audiniai

Viešasis kalbėjimas Eglutės įžiebimas Kaune 2015 Virtuvės baldai Eglutės įžiebimas Kaune 2016