Pirma įvyko Dauguose, kurių apylinkėse Adomas šiuo metu gyvena ir dirba.
Parodoje pristatomi ankstyvesni menininko darbai, kuriuose jis kaip jaunas kūrėjas pateikia savo kūrybinius ieškojimus. Iš kur kyla forma? Iš kokios mums nematomos pusės? Kaip ji auga? Kaip sąveikauja su aplinka?
Ar svarbu, iš kokios terpės ta forma kyla? Kaip iš vandens atsiranda akvarelė, iš šalto metalo - pažiūrėti minkšta plieninė skulptūra? Kokia terpė bebūtų, kūrybiniame procese kas negyva virsta judesiu, forma, įgauna spalvas.
Tas pats vyksta ir su pačiu menininku, jis pats nuolatinėse paieškose, iš kur mes augame, ar svarbu mūsų šaknys, kokią įtaką mums turi aplinka. Parodoje matome Adomo pieštus jam ir jo pasaulėžiūros formavimuisi labai svarbių žmonių portretus: Vincą Krėvę, lietuvių literatūros klasiką, Alaną Vatsą (Alan Watts), britų-amerikiečių filosofą, populiarinusį rytų filosofiją, religijas ir dvasingumą, Robertą Sapolskį (Robert Sapolsky), amerikiečių akademiką, neurologą ir primatologą.
Šiuo metu Adomas be piešimo ir skulptūros užsiima kalvyste, tiksliau ginklakalyste, jo aistra – peiliai, kuriuos gamindamas jis jaučia ryšį su protėviais. Ir čia menininkui svarbu istorija, mūsų šaknys, ryšys tarp vyrų, tėvų ir sūnų. Menininkas organizuoja edukacijas, kurių metu kviečia tėvus ir sūnus pasigaminti peilį. Šiame procese svarbiausia – ne rezultatas, bet pats procesas, mezgamas ir stiprinamas ryšys tarp tėvo ir sūnaus, jų bendras darbas, bendravimas, pasitikėjimas vienas kitu.
Parodos atidarymo metu Adomas minėjo, kad jo pasaulėžiūra plečiasi, jis nenustoja augti ir tų žmonių, kurie jam daro įtaką, portretų bus daugiau. Tikimės, kad ir jo kaip kalvio darbų bus daugiau ir daugiau, o mes kviesime ir kviesime Adomą į Varėną su naujomis parodomis.
Daugiau akimirkų iš parodos atidarymo ČIA.